Buen dia

Šiandien ilsedamosios viešbutyje Pangoje pradėjome galvoti, ką mes veikiame laisvalaikiu ir kaip tai veikia mus ir aplinkinius.

*

Today while we were resting in our hotel in Palanga we started to think what we are doing in our free-time, and how it influence us and surrounding people.

Taigi mes neesame iš to jaunimo tarpo, kurie sėdi ant suoliuku ir geria alkoholinius gėrimus iš "bambaliu" ir nepraleidžia progos susimušti (nors mes ir gyvename tarp tokio jaunimo).

    Mokslo metais grįžusios iš mokyklos mes mėgstame atsiriboti nuo visos rutinos, išeiname pasivaikščioti, o kartais susitinkame kažkurios namuose ir žiūrime filmus ar serjalus prie puodelio kavos, skanaus maisto ir nepamirštame to įamžinti.

*
So, we aren't from those, who are sitting on benches and drinking alcohol drinks from bottles and don't miss an opportunity to make a fights. ( although we are living among teenagers like those )
    In academic years, when we came back from school we really like to dissociate from routine and just walk out from home, but sometimes we just came to each other and watching movies or TV-series with coffee and delicious food, and we really like to capture everything.

O praplėsdamos šia tema kiekviena papasakosime apie savo hobi ir užsiėmimus.

With this theme extending we want to tell you about our hobbies.

Lina : nuo pat vaikystes mane labai žavėjo muzika ir dainavimas. Kažkada aš lankiau dainavimo pamokas ir dainavau mergaičių grupėje, taciau labai greitai man tai pabodo ir aš tiesiog pradejau praleidineti užsiėmimus, bet kai perejau į kita mokykla, užsirasiau į chorą, o jau po keliu repeticijų, šis užsiėmimas užėmė labai didele dalį mano laisvo laiko. Chore dainuoju dar tik vienerius mokslo metus, bet siekiu tobulėti ir nežadu sustoti. Taip pat mane labai žavi žmogaus psichologija, o ypač vaikų.

*

Lina : from childhood I was admiring the music and singing. Formerly I go to the singing lessons and I sang in girls group, but very fast I was fed up with it and I just started to miss lessons, but when I went to different school, I wrote down to choir, after few repetitions this cluster take almost all my free-time. I sang in choir only years, but i want to improve and I don't want to leave this. Also I am really interested in person psychology especially children.

Monika : savo vaikyste neturiu kuo girtis, buvau neklaužada vaikas. Taciau nuo kokios 7-8klasės labai susidomėjau fotografija, prieš metus baigiau fotografijos kursus, gavau veidrodinį fotoaparatą ir pradėjau fotografuoti. Dabar be šio hobio neįsivaizduoju savo gyvenimo, fotoaparatas tapo mano gyvenimo dalimi. Esu sukaupusi nemaža fotoaparatu kolekciją. Man labiausiai patinka užfiksuoti nuotaikas, akimirkas, kurių nepakartosi. Tačiau visai nesenai (man rodos rudenį) pradėjau daryti režisūrines (surežisuotas) fotosesijas. Jei kam idomu, tai turiu facebook puslapį : Monika Fedorovičiūtė photography


*

Monika : I don't brag about my childhood, because I was a bad child. But when I was in 7th or 8th class I went in to photography, year ago I finished my photography course, get my DSLR camera and started to taking pictures. Now I can't imagine my life without this hobby, my photocamera became my part of life. I have not small photocameras collection. I like to capture emotion or moment, which you can't repeat, the most. But recently ( in Autumn ) I started to do directorial shoots. If you want to see my works, I have a facebook page:  Monika Fedorovičiūtė photography

Augustė : nuo pat mažumės kartu su mama praleisdavom daug laiko virtuvėje, lipdydamos bandeles ir darydamos visokius eksperimentus, man taip pat patikdavo žiūrėti kaip gamindavo mama ir bandyti pačiai pakartoti. Dabar darau viską pati, stengiuosi tobulėti ir atrasti kažką naujo. Jau nuo kokios 6 klasės svajoju turėti darbą susijusį su kulinarija. Labiausiai noriu turėti mažą, jaukią kepyklėlę ar kavinukę, tai bandžiau įgyvendinti būdama maža: su šeima namuose žaisdavome restoraną, kuriame už maistą susimokėdavo šypsenomis.

*

Augustė : from my childhood I with my mom spend a lot of time in the kitchen, we were modeling buns and doing all kinds of experiments, I really liked to watch how my mom is cooking and then try to do it by myself. Now I'm doing everything by me, i want to improve and find out something new. Since my 6 grade I'm dreaming about work, which is realated with cooking. I want to have small, nice bakery or cafe the most, I tried to do this when I was a kid: I played a restaurant with my familly, where people have to pay their bills with smiles.

Taigi kaip kiekvienos iš mūsų hobi veikia mus supančius žmones?

So, how our hobbies are influencing us supporting people?

Kai kurie žmonės iš mūsų siekia tik naudos, kaip pvz. Monikai pradėjus fotografuoti netikėtai atsirado begalė "pasiilgusių" draugu, kurie į susitikimus paprašydavo prigriebti fotoaparatą, arba Augustei ar Linai, kai draugai pasikvietę į svečius prašo padėti pagaminti maistą, tačiau labai greitai jų nebelieka virtuvėje.

*Some of them just want benefit from us, for example :  when Monika started to taking pictures suddenly a lot of "yearning for her" friends invited her to meeting asked to take her camera too, or Augustė and Lina, when they were invited to guests, some of people ask to help in the kitchen, then they disappears very fast, and left Augustė and Lina alone to cook everything.

Tačiau kitą vertus žmonės susidūrę su tais, kurie turi hobi ir mato koki malonumą tai jiems teikia ir patys pradeda domėtis dar neišbandytais dalykais ir kartais jie sulaukiame bendraminčių.

* In other way, some people, who are facing with those, who have hobbies see how big delight their have with doing their thing, started to concern to not tested thing and sometimes they receives congenials.

"Tie kurie plaukia per vandenyną,

Net ir tie kur nuskęs tik pradėję kelionę.

Visi jie su saule leidžias ir kyla

Tik tam kad primintų tau tavo svajonę"

A.Mamontovas

Kisses from Dictators.